VI tarptautinės šiuolaikinio metalo meno bienalės METALOfonas: VIETOS ATMINTIS kviestinė viešnia – Catarina Hällzon pristato savo solo parodą “Grįžtu prie savo šaknų”. C. Hällzon – švedų juvelyrė, kurianti iš gamtos. Būtent taip; jos pasaulėžiūra neatsiejamai susijusi su gamta ir gyvomis būtybėmis; ji perkuria organines, gamtoje rastas medžiagas ir paverčia savo kūrinius kūnui skirtais objektais. Menininkė sako: “tam tikra prasme aš dirbu konservavimo srityje. Mano patirtys transformuojasi darbo proceso metu, kol galiausiai iš jų lieka savotiški trofėjai, sustabdytos akimirkos. Kuriu papuošalus, į kuriuos žiūrint gimsta istorijos, kurių niekada negaliu nuspėti. Mano didžioji stiprybė – gebėjimas pamatyti medžiagą ir valdyti jai būdingas savybes.” Vienas svarbiausių dalykų C. Hällzon kūryboje ir yra medžiagos. Ji naudoja tai, kas mus supa, tačiau ko mes nepastebime, o kartais ir atmetame. Žuvies oda ar jos stuburas ir ašakos, medžio žievė, miške rastas briedžio dantis, kaulai – visa tai tampa juvelyrės įkvėpimo šaltiniu ir papuošalų pagrindu. Visa tai kalba apie žmogų kaip gamtos dalį, apie tai, kad visi mes esame viena. Gyvenant visuomenėje, kuri urbanizuojasi vis greičiau ir greičiau, autorei tampa vis svarbiau išlikti arti gamtos. Ir bandyti išlaikyti senojo žinojimo ir patyrimo fragmentus, išverčiant juos į šiuolaikinės juvelyrikos kalbą.
Paroda “Grįžtu prie savo šaknų” – tai pasakojimas apie laiką ir meilę. Apie ryšį su seneliu, kuris, anot menininkės, buvo “miško žmogus”. Po jo mirties tvarte liko beržo tošies atsargų, kurių jis nespėjo sunaudoti. Beržo tošį žmonės Švedijoje naudojo stogams statyti, namams šiltinti, pinti apavui, krepšiams ir rykams. Šiais laikais ji nebeteko savo praktinės reikšmės, tačiau Catarina Hällzon siekia ją atgaivinti, suteikdama naujus raiškos būdus. Tai duoklė medžiagai, kuri tokiai daugybei žmonių reiškė tiek daug. Grįždama prie savo šaknų ji grįžta ne tik į savo asmeninę vaikystę, bet ir į visos tautos praeitį. Naudodama medžio žievę, beržo tošį ir medieną, sidabrą, varį ir emalį ji kuria papuošalus, atspindinčius vietos savitumą ir grąžindama dabarčiai tai, kas buvo prarasta.
Jurgita Ludavičienė
