Augalo ir vabzdžio sąveika sukuria naują augalo formą – cecidiją. Vabzdžio padėtas kiaušinėlis arba lerva išskiria dirginamąsias medžiagas, kurios lemia gausesnį augalo gretimų audinių ląstelių dalijimąsi ir intensyvesnį augimą, kad sukurtų tobulą mikrobuveinę vabzdžio lervai. Viso to rezulatas – susiformavęs įvairių formų gumbas – išauga.
Mano susidomėjimą šiuo reiškiniu kurstė galimybė susidurti su juo akis į akį. Lietuvos pievose ir miškuose rastos cecidijos leido pažinti šį fenomeną iš arčiau. Tyrinėjant radinius, stengiausi pažinti jų vidinę struktūrą, išorinį pavidalą, sukėlėją, gyvenančių narių skaičių. Dažniausiai mano aptinkama augalo deformacija buvo – margainio cecidija. Jųjų sukėlėjos – urpohora cardui muselės, kurios sėkmingai užsiveisė mano kambaryje, bet ne taip sėkmingai išgyveno.
Ši sinoikija, skatino mane mąstyti apie unikalią gamtos harmoniją, bet tokią svetimą ir mums nepažįstamą. Tad sukūriau dešimties juvelyrinių papuošalų kolekciją, kuri priartina prie vieno iš daugybės gamtoje vykstančių fenomenalių reiškinų ir skleidžia žinią apie mūsų aplinkoje vykstančius neįprastus ir begalo įdomius reiškinius, kurių neretai nepastebime savo lekime ir kasdienėje beprasmybėje.
Eglės Širvytės autorinės juvelyrikos paroda „Sinoikija“
