Atidarymas Gegužės 10d. 18:30, Vilnensis galerija. Paroda veiks iki Birželio 10d.
Diana Kučinskienė | @TheArtsofClay
Gimiau Kaune. Keramikos mokiausi tuometiniame Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume. 1992 m. baigiau keramikos studijas VDA. Po pertraukos, kurios metu dirbau įvairiose srityse: buvau pedagoge, dizainere, projektų kuratore, vėl grįžau prie keramikos. Daugiausiai kuriu mažus objektus ir papuošalus, dalyvauju parodose.
Votai
Votas – asmeninės padėkos, įžado arba prašymo ženklas, aukojamas viešoje maldos vietoje. Votų tradicija pasaulyje gyvavo dar iki krikščionybės. Šių dirbinių pavadinimas, kilęs nuo lotyniško žodžio „votum“, reiškia linkėjimą, dovaną, pažadą. Daugelyje Europos šalių jie ir dabar vadinami lotyniškais žodžiais – „ex voto“ (pagal duotą pažadą). Lietuvoje votai atkeliavo su pirmosiomis krikščioniškomis bažnyčiomis, populiariausios formos – širdis, ranka, koja. Pirmieji buvo gaminami iš vaško, vėliau iš vario, sidabro, būdavo auksuojama. Susikaupus dideliam votų kiekiui neretai jie būdavo išlydomi ir iš gauto metalo gaminami paveikslo aptaisai, altoriaus kryželiai ar liturginiai indai, votai atgimdavo naujam gyvenimui.
Savo darbuose dėmesį skyriau votams – karoliams. Altoriuose sutinkami gintariniai, dažniausiai iš gilės formos karoliukų. Žiūrėdama į tuos karolius visada mąstau apie moteris, kurios juos paaukojo. Kokios jos buvo, ką galvojo, ko prašė, už ką dėkojo. Dažnai – pagalvoju, kad dovanotieji moterų papuošalai jų pačių buvo kurį laiką nešiojami, prisigėrę minčių, lūkesčių ir paaukoti, kaip brangiausias turėtas asmeninis turtas. Naujam gyvenimui.